- traškinti
- 1 trãškinti (-yti K, Vn), -ina, -ino, tràškinti 1: tr. I, K, BzF189, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, FrnW, DŽ1, KŽ, Als, Krtn su garsu laužyti, treškinti, braškinti, tratinti: Jis trãškina medžius, t. y. laužo J. Kai linus mynė, tràškina tus linus i dainuoja Erž. Diena trumpa, o tas darbas ilgas, i trãškindavom (mynėme linus) Varn. Vaikai, kai užeina ant ledo, ne čiuožia, o bereikalingai trãškina ledą Žvr. Ji dažnai vaikštinėjo aplink lazdynus, raškė riešutus ir traškino juos spaustukais J.Marc. Ką ten taip trãškini, par galvą eina Krš. ║ daryti, kad grikšėtų (sąnariai): Ans trãškina pirštus, kad iš kauliukų trauko J.
2. intr. pyškinti, poškinti: Ka pašėlo iš kulkosvaidžio trãškinti mums Lnk. Ten, sako, ka trãškina, ka trãškina, anie buvo išsikasę duobę Žd. ║ tr. su garsu mesti, sviesti: Vaikai traškina akmenis į mano buto langus A.Gric.
3. refl. judėti, eiti keliant traškesį: Lipa, traškinasi per sauseklius ir ūkauja J.Paukš.
4. tr. N, NdŽ, KŽ, FrnW, Gršl, Sg su garsu valgyti, ėsti, garsiai kramtyti, graužti: Voverė trãškina riešutus DŽl. Kam tą skūrą trãškini? Vn. Lapė susirinko žuvikes, susinešė po kerynu ir traškina su visais kauliukais Žem. Ans, betraškindamas riešutus, dantis išsisuko Rs. Mūsų katinas, aš pati mačiau, kaip tràškino avižius Jnš. Katė pelę trãškina Rod. Bevalgant žvirblytį, betraškinant, išmaukė aluko dvi pusbački RD18. ^ Traškina kaip šuo kaulą LTR(Plng).
◊ dantìs trãškinti labai nekęsti: Dantìs trãškino, muni pamačiusi Vn.\ traškinti; ištraškinti; nutraškinti; patraškinti; partraškinti; pritraškinti; sutraškinti; užtraškinti
Dictionary of the Lithuanian Language.